sveiki atvykę į ExtraDigital.lt
Prekių katalogas
00.00€
Extradigital
  • Pradinis
  • Naujienos
  • Ar galima elektros tinklo griūtis dėl elektromobilių padaugėjimo?

Ar galima elektros tinklo griūtis dėl elektromobilių padaugėjimo?

Ar masinis perėjimas prie elektromobilių sukels elektros energijos tinklo griūtį? Kai kurie teigia, kad dėl elektromobilių tinklas taps nestabilus, o tai gali reikšti dideles investicijas į esamos infrastruktūros atnaujinimą, kad ji atlaikytų elektros energijos vartojimą.

Transporto priemonių elektrifikavimas

Kadangi ES siekia iki 2030 m. uždrausti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių pardavimą, tai reiškia, kad naujų automobilių pirkėjai galės rinktis iš trijų variantų: iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių (PHEV), akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių (BEV) arba vandenilio kuro elementais varomų transporto priemonių. Pasaulyje iki šiol parduota daugiau kaip 4 mln. PHEV ir BEV transporto priemonių, o iki 2030 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 125 mln.

Šiuo metu elektra varomos transporto priemonės sudaro tik 2,6 proc. visų pasaulyje parduodamų automobilių, o 2019 m. - apie 1 proc. Kol 15 proc. keliuose važinėjančių automobilių bus varomi elektra, nebus jokio realaus poveikio elektros tinklui. Remiantis "Bloomberg New Energy Finance" ataskaita, prognozuojama, kad tokio lygio įsisavinimas įvyks tik 2035 m.

Elektromobilių poveikis tinklui

Faktas: jei 80 proc. visų lengvųjų automobilių taps elektra varomi, elektros energijos suvartojimas iš viso padidės 10-15 proc.

Iki šiol elektromobilių patekimas į rinką buvo labai nuspėjamas, o elektros tinklas nuolat plėtojamas lygiagrečiai. Dabartinės elektromobilių rinkos tendencijos rodo mažus arba vidutinius energijos įsisavinimo rodiklius.

Remiantis "McKinsey & Company" atliktu tyrimu, prognozuojamas e. mobilumo augimas nesukels nei tiesioginio, nei reikšmingo bendro elektros tinklo elektros energijos poreikio padidėjimo. Tai reiškia, kad elektromobiliai greičiausiai nesukels staigių netikėtumų ar elektros energijos tiekimo sutrikimų ir artimiausiu metu nereikės naujų elektros energijos gamybos pajėgumų.

Jei imsime Vokietijos pavyzdį, iki 2030 m. elektromobilių augimas nesukels jokio didelio elektros energijos poreikio padidėjimo. Atvirkščiai, elektromobiliai gali padidinti 1 proc. ir pareikalauti maždaug penkių papildomų gigavatų (GW) elektros energijos gamybos pajėgumų. Iki 2050 m. šis kiekis galėtų išaugti iki maždaug 4 %, o tam prireiktų tik apie 20 GW papildomų pajėgumų. Be to, šie naujai statomi pajėgumai greičiausiai bus susiję su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, įskaitant vėjo ir saulės energiją, taip pat šiek tiek dujomis varomos elektros energijos.

Tuo pat metu elektromobiliai yra 5-6 kartus energetiškai efektyvesni už geriausią vidaus degimo variklio (VDV) transporto priemonę. Lengvuosiuose automobiliuose elektromobiliai sunaudoja 25 proc. mažiau energijos nei transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. E-krovininiai automobiliai sunaudoja apie 50 % savo dyzelinių atitikmenų sunaudojamos energijos.

Tai reiškia, kad kai dauguma mūsų gatvėse važinėjančių transporto priemonių bus elektrinės, bendras transportui sunaudojamos energijos kiekis bus gerokai mažesnis nei dabar. O elektrinės transporto priemonės ir toliau tampa tik efektyvesnės ir ekologiškesnės.

Elektromobiliai kaip energijos šaltinis

Šiuo metu mūsų elektros energijos sistema išgyvena precedento neturinčius pokyčius, nes elektros energijos gamybos struktūra sparčiai tampa anglies dvideginio neutrali ir kartu labiau kintanti priklausomai nuo oro sąlygų.

ES 58 proc. elektros energijos gamybos jau dabar yra neutrali anglies dioksido atžvilgiu. Ir padėtis toliau eksponentiškai gerėja. Iki 2030 m. dėl to, kad ES elektros tinkle bus daugiau naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija, elektromobilių išmetamas CO2 kiekis turėtų sumažėti keturis kartus.

Todėl atsinaujinančiąja energija grindžiama elektros energijos gamyba sukelia sistemos nepastovumą ir reikalauja lankstumo, taip pat reagavimo į paklausą elementų, kad sistema išliktų stabili, patikima ir už priimtiną kainą.

Kovojant su šiuo nestabilumu, elektrinės transporto priemonės gali tapti svarbiu energetikos sistemos lankstumo šaltiniu. Vietoj to, kad keltų grėsmę tinklo stabilumui ar pajėgumui, elektromobiliai gali sujungti tvarų transportą ir energetiką į integruotą ekosistemą.

Paprasčiau tariant, elektromobiliai veikia kaip dideli akumuliatoriai ant ratų. Jie suteikia galimybę kaupti energiją ir panaudoti ją vėliau. Per kelerius ateinančius metus turėsime elektromobilių įkroviklių, kurie bus naudojami kaip bendri rezervai, o jų didžiausia galia prilygs branduolinio reaktoriaus galiai. Iki 2040-ųjų elektromobilių akumuliatorių baterijų talpa sieks daugiau kaip 30 TWh. Palyginimui, 2019 m. Suomija sunaudojo 86 TWh elektros energijos.

Išmanusis elektromobilių įkrovimas ir transporto priemonės prijungimas prie tinklo (V2G)

Valdant didžiausią elektros energijos paklausą ir žemos įtampos tinklą, išmanusis įkrovimas gali padėti išspręsti daugumą vietinio lygmens ir gyvenamųjų vietovių problemų.

Išmanusis įkrovimas, dar vadinamas V1G įkrovimu, reiškia sistemą, kurioje EV ir įkrovimo įrenginys dalijasi duomenų ryšiu, kad galėtumėte išmaniai valdyti, kaip jūsų EV įkraunamas prijungus jį prie tinklo. Išmanusis įkrovimas leidžia optimaliai išnaudoti tam tikru laikotarpiu turimą energiją.

Elektromobilio akumuliatorius gali būti naudojamas atsinaujinančiajai energijai kaupti dienos metu, kai jos gamyba paprastai būna didelė. Vakare, kai vartojimas pasiekia piką, energiją galima iškrauti ir taip sumažinti spaudimą rinkai.

Komunalinių paslaugų įmonėms tai reiškia, kad elektromobiliai yra pigus energijos kaupimo būdas, nereikalaujantis kapitalo sąnaudų ir turintis palyginti nedideles eksploatavimo sąnaudas. Elektromobilių akumuliatoriai ne tik gali būti naudojami siekiant stabilizuoti elektros energijos tinklą, bet ir elektromobilių savininkai turės galimybę užsidirbti pinigų už šią paslaugą.

Norint žengti dar vieną žingsnį į priekį, jau galima naudotis ir transporto priemonės ir tinklo (V2G) technologija. V2G ne tik kontroliuoja įkrovimo galią, bet ir leidžia įkrautą energiją iš automobilio akumuliatorių akimirksniu grąžinti atgal į tinklą, kad būtų subalansuoti energijos gamybos ir vartojimo svyravimai.

Daugiau mitų apie elektromobilių įkrovimą

Nors judumo elektrifikavimas neabejotinai spartėja, didžiulė elektros energijos poreikio krizė dėl elektromobilių tiesiog neįvyks per vieną naktį. Tai dešimtmečius trunkanti evoliucija, o ne staigi revoliucija. Todėl komunalinių paslaugų bendrovės turi daug laiko planuoti iš anksto.

Tačiau situacija priklauso nuo konkrečios šalies. Pavyzdžiui, Šiaurės Europoje evoliucija vyksta be didesnių pastangų, nes čia jau veikia stiprūs elektros tinklai ir elektrinis šildymas. Kituose Europos regionuose evoliucija kiek sudėtingesnė dėl vienfazių energetikos sistemų ir senesnių struktūrų. Vietiniams tinklams gali prireikti daugiau investicijų ir plėtros.

Tačiau aišku viena: nepriklausomai nuo šalies, investicijos turi būti nukreiptos į infrastruktūros atnaujinimą ateičiai.

Lietuvoje daugelis naujos statybos namų teturi tik 10kW įvadą. O elektromobilio įkrovimo stotelei reikia 22kW... štai ir visa matematika.

Jei per metus pastatoma ~7000 naujų namų, ir jei juose bus įrengta elektromobilio įkrovimo vieta, reikės papildomai užtikrinti bent 150MW rezervinės elektros energijos. Tai tik ~15% instaliuoto galingumo augimas. Na o jei visi 1.5 milijono automobiliai taps elektrinias Lietuvoje, tuomet reikės papildomai 33GW momentinės elektros energijos galingumo, tarkim jei visi šie automobiliai vieną naktį būtų įkraudinėjami...O šiai dienai Lietuva teturi tik viso 1GW (AEI) instaliuoto galingumo...

Lietuvoje suvartojama apie 250'000'000 litrų benzino per metus. su juo galima nuvažiuoti apie 2'250'000'000km. Pakeitus šiuos automobilius elektromobilias, jiems įkrauti reikėtų 337GWh papildomos elektros energijos per metus.o tai toks pat kiekis kiek pagamina visos Lietuvos hidroelektrinės per metus.

https://www.extradigital.lt/ev-krovimo-iranga

Extradigital