sveiki atvykę į ExtraDigital.lt
Prekių katalogas
00.00€
Extradigital
  • Pradinis
  • Naujienos
  • Mikroschemų trūkumas skatina JAV Kongreso įsikišimą į pramonės ir technologijų plėtrą

Mikroschemų trūkumas skatina JAV Kongreso įsikišimą į pramonės ir technologijų plėtrą

2020-21 m. pasaulinis mikroschemų trūkumas - tai tebesitęsianti krizė, kai integrinių grandynų (paprastai vadinamų puslaidininkinėmis mikroschemomis) paklausa yra didesnė nei pasiūla, paveikusi daugiau nei 169 pramonės šakas ir sukėlusi didelį automobilių, vaizdo plokščių, vaizdo žaidimų konsolių ir kitų gaminių, kuriems reikalingi puslaidininkiai, trūkumą ir vartotojų eiles.

Šis trūkimas taip pat skatina diskusijas apie ilgesnio laikotarpio dalykus: ar JAV reikia pramonės politikos, kad išlaikytų pranašumą inovacijų srityje.

Didėjanti skuba Kongrese

JAV puslaidininkių pramonė išlieka pirmaujanti lustų kūrėja. Tačiau ji atsilieka jų gamybos srityje. Iš esmės su ja konkuruoja Taivano puslaidininkių gamybos bendrovė (Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.) ir Pietų Korėjos bendrovė "Samsung", kurios, gamindamos mažiausius ir pažangiausius puslaidininkius, aplenkė JAV įsikūrusią bendrovę "Intel". Tačiau tikrąją grėsmę, bent jau daugelio Kongreso narių nuomone, kelia Kinija. Nors ji vis dar smarkiai atsilieka nuo moderniausių gamybos technologijų, ji skiria milžiniškus išteklius šiam sektoriui, kad pasivytų.

Tradiciškai JAV civilinei pramonei ir technologijų plėtrai taikė laisvą požiūrį. Respublikonai ir daugelis ekonomistų nepritaria pramonės politikai, nes vyriausybės ne itin gerai moka atsirinkti aukštųjų technologijų laimėtojus. Tačiau susidūrę su strateginiu iššūkiu, jie pritarė didesniam federaliniam įsikišimui, neapsiribojančiam fundamentinių mokslinių tyrimų finansavimu.

Devintajame dešimtmetyje tai buvo Japonija, kurios mikroschemų gamintojai perėmė atminties mikroschemų pramonę. Dvi respublikonų administracijos rėmė įvairias pastangas skatinti įmonių mokslinius tyrimus ir plėtrą bei finansavo privačiojo ir viešojo sektorių partnerystę, pavadintą "Sematech", kad padėtų JAV puslaidininkių įrangos gamintojams susigrąžinti pranašumą prieš Japoniją.

Šiandien tai yra Kinija. Dviejų partijų dauguma Kongrese pritarė 53 mlrd. dolerių vertės CHIPS aktui, pagal kurį būtų suteikta 40 proc. investicijų mokesčių lengvata bendrovėms, kurios JAV stato mikroschemų gamybos įrenginius. Įstatymu taip pat leidžiama Gynybos departamentui vykdyti su mikroschemomis susijusių programų, projektų ir veiklos mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos mokymą, bandymus ir vertinimą. Įstatyme taip pat raginama, kad vyriausybė veiktų kaip šalies puslaidininkių pramonės užsakovas. (Kariuomenė, kuri jau taiko šiuos metodus, yra išimtis iš Amerikos pramonės politikos vengimo ir išlaikė JAV lyderystę karinių technologijų srityje, kartais brangiai kainuojančią).

"Tikrai prasminga stengtis, kad mes būtume ekonomiškai konkurencingesni", - sako Maikas Hadsonas (Mike Hudson), Hadsono instituto Liberalios visuomenės ateities centro Vašingtone direktoriaus pavaduotojas. Tačiau "aš nesu daugelio iš jų gerbėjas. ... Nerimą kelia tai, kad dabar bandant mesti krūvą pinigų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kai šie skaičiai vis didėja, mūsų gebėjimas iš tikrųjų prasmingai sekti viską, ką darome, pradeda mažėti."

Jei bus patvirtintas 50 mlrd. JAV dolerių finansavimas pagal CHIPS aktą, iki dešimtmečio pabaigos JAV gali būti pastatyta 19 gamyklų, t. y. vietoje numatytų devynių, kurios būtų pastatytos, jei būtų išsaugota esama padėtis, teigiama prieš metus pateiktoje Bostono konsultacinės grupės ataskaitoje.


Vienas įstatymo projektas, 10 inovacijų sektorių

Inovacijų ir konkurencijos įstatymas, kurį šiuo metu derina Atstovų Rūmų ir Senato nariai, yra dar vienas žingsnis nuoseklesnės komercinės pramonės politikos link. Pagal platų Senato variantą Nacionalinis mokslo fondas, kuris šiuo metu finansuoja fundamentinius mokslinius tyrimus, būtų išplėstas į organizaciją, kuri taip pat būtų skirta padėti vystytis 10 sričių, įskaitant dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją ir kitas pažangias technologijas. Atstovų rūmų teisės akto versija yra daug siauresnės apimties.

Vienas iš pramonės politikos iššūkių yra tas, kad tai, ką įgyvendina viena administracija, gali atšaukti kita. Patvariausios programos yra tos, kurios turi plačias rinkėjų grupes, teigia Andrew Schrank, tarptautinių ir viešųjų reikalų profesorius iš Browno universiteto Providense, Rodo saloje.

Bene pirmasis Amerikos pramonės politikos pavyzdys - prezidentas Džordžas Vašingtonas pasirūpino, kad pirmosios šešios JAV karinio jūrų laivyno fregatos būtų pastatytos šešiuose skirtinguose uostuose, taip sustiprindamas jų vietos ekonomiką ir kartu padidindamas politinę paramą programai. Sėkmingi šiuolaikiniai pramonės politikos pavyzdžiai daro tą patį, sako M. Schrank. 1988 m. įteisintos Gamybos plėtros partnerystės (angl. Manufacturing Extension Partnerships) turi veikti visose 50-yje valstijų ir Puerto Rike, padėdamos mažiems ir vidutinio dydžio gamintojams įsisavinti naujus metodus ir naujas technologijas.

Kadangi programa orientuojasi tik į mažesnes įmones ir atlieka veiklos rezultatų vertinimą, ji taip pat politiškai apsaugo save nuo kritikos, kad tai yra įmonių dovanojimas. Realus CHIPS akto pavojus yra tas, kad didžiausios technologijų bendrovės stengsis užtikrinti, kad federalinės lėšos atitektų būtent joms.

"Nerimauju, kad palyginti nedidelis skaičius labai, labai galingų gamybos įmonių, elektronikos įmonių ir lustų įmonių gali užvaldyti šį dalyką", - sako M. Šrankas. "Mums reikia, kad ši pramonės politika atkreiptų dėmesį į mažuosius, iš dalies dėl ekonominių ir moralinių, iš dalies dėl politinių priežasčių." Tai gali užtikrinti jos ilgaamžiškumą.

Extradigital